| | |

Iš Romos katalikų katekizmo

Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir Žemės Sutvėrėją; ir Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos; kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.

Religijotyros, mitologijos ir etikos terminų aiškinamasis žodynėlis

Abraomas – seniausias biblinis žydų patriarchas, laikomas jų protėviu. Iš dievobaimingumo buvo pasiryžęs paaukoti Jahvei savo sūnų Izaoką. Adomas (hebr. adam – žmogus) – Biblijos personažas – pirmasis žmogus. Dievas Jahvė sukūręs jį panašų į save ir apgyvendinęs rojuje. Vėliau iš Adomo šonkaulio sutverta Ieva. Už Dievo draudimo nepaisymą Adomas ir Ieva išvaryti iš rojaus. Islamas laiko Adomą pirmuoju, o Mahometą – paskutiniuoju pranašu. Afroditė – senovės graikų meilės ir grožio deivė. Gimusi iš jūros putos, kurią palietęs Dzeuso žaibas. Hefaisto žmona, Eroto (iš ryšio su Hermiu) motina. Afroditę atitinka romėnų Venera. Agapė (gr. agape – meilė) – pirmųjų krikščionių bendruomenių bendra vakarienė.

Bažnytiniai terminai

Abitas (lot. habitus – drabužis) – krikščionių vienuolių (vyrų ir moterų) drabužis. Vilkimas nuo III–IV a. „Acta Apostolicae Sedis“ – oficialus periodinis Vatikano leidinys. Skelbia popiežių bules, konstitucijas, enciklikas, brėves, laiškus. Eina nuo 1909. Adventas (lot. adventus – atėjimas) – katalikų liturginių metų laikotarpis – 4 savaitės prieš Kalėdas. Alba (lot. alba – balta): 1) Ilgas baltas lininis darbužis, kuriuo vilkėdavo per krikštą ankstyvosios krikščionybės ir viduramžių katechumenai; 2) Katalikų kunigo liturginis drabužis, perjuostas balta virvute (cinguliu). Aleliuja (hebr. hallelujah – šlovinkite Jahvę) – liturginis kreipimasis į tikinčiuosius, raginantis šlovinti Dievą; džiaugsmo ir triumfo šūksnis.

Pasaulio religijos

Adventistai – protestantų sektos, skelbiančios greitą antrąjį Kristaus atėjimą. Tikėjimo pagrindai – buvusio baptistų pamokslininko V.Miulerio (1782–1849, JAV) idėjos. V.Miuleris skelbė, kad Kristus ateisiąs 1844. Dabar gausiausia yra septintosios dienos adventistų sekta. Jos nariai vietoje sekmadienio švenčia šeštadienį, gerus darbus laiko išganymo išraiška, kovoja su alkoholizmu ir narkomanija. Anglikonybė – protestantizmo kryptis; susiformavo XVI a. Anglijoje.

„O iš kur didžiasios mūsų bėdos…“

Nebandykite sulaukti net mažiausio gailestingumo iš valdininkų. Parazitai neturi tokio jausmo. Nuo ilgo parazitinio gyvenimo visi valdininkų organai visiškai atrofavosi. Ypač tie, kurie sukelia gailestį. Štai kirminai neturi nei regėjimo, nei klausos. Šitas barškantis ir tarškantis buvusios nomenklatūros, valdininkų, pinigų maišų, kriminalinio elemento, „didžiosios kaimynės“ atvirų ir slaptų agentų mišinys tapo jau kažkokiu monstru, prieš kurį nepamirštamoji SSKP atrodo tarsi spaliukų ar pionierių aviamodelistų ratelis. Dabartiniai valdantieji kur kas apsukresni, protingesni, o svarbiausia, nesiskaitantys su jokiomis normomis. Ypač stebint dabartinio Seimo sudėtį, tapo dar labiau akivaizdu, kas gi visada braunasi valdžion. Ogi vis dar tie patys buvę „išsivysčiusio socializmo“ statytojai, kiekviena proga prisiekinėję iki grabo lentos kautis už darbininkų ir valstiečių reikalus. Kur dabar tie jų deklaruoti principai? Išgaravo kaip dūmas, blaškomas vėjo. Nors, tiesą sakant, jie nei tada, nei dabar jokių principų ir neturėjo.

Besikeičiantis kaimas ir sustingusi valstybės politika

Besikeičiantis kaimas ir sustingusi valstybės politika

Tuo tarpu nuolat blogėjanti ekonominė ir socialinė padėtis kaime byloja, kad valstybės dėmesys yra tiesiog būtinas. Kaimas be valdžios paramos nesugeba ir nesugebės sukurti priimtinų alternatyvų. Būtent todėl nedarbo lygis kaime yra bene dvigubai didesnis negu mieste, ieškoti darbo ir pragyvenimo šaltinių į svečias šalis iš kaimo taip pat išvyksta keleriopai daugiau darbingo amžiaus žmonių, o ypač jaunimo. Be ateities ryškėja kaimo žmonių ekonominis pasyvumas. Čia pat reikėtų ieškoti intensyvėjančios socialinės degradacijos ir prastėjančios kriminogeninės būklės kaime priežasčių. Daugelyje kaimo vietovių socialinė infrastruktūra yra apverktina. Žmonės negauna elementarios medicininės pagalbos, švietimo ir kultūros tinklas tolsta nuo kaimo. Visa tai vyksta Lietuvoje šiandien ir dabar. Lietuvoje, kuriai kaimas šimtmečiais buvo tautos tradicijų ir savasties puoselėtojas. Taigi kaimui, kaip socialiniam ir kultūriniam etnosui, iškyla egzistencijos pavojus.

Žemės nebereikės mainyti į šaldytuvą
|

Žemės nebereikės mainyti į šaldytuvą

Privačios žemės pardavimas bus išlaisvintas nuo daugybės draudimų ir įpareigojimų – Vyriausybės strateginio planavimo komitete nuspręsta keisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą bei anuliuoti pagal šį įstatymą parengtą Vyriausybės nutarimą. Pasak žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio, įstatymas bus tobulinamas, atskiriant valstybinės ir privačios žemės įsigijimą. Kadangi galiojančiame įstatyme bus keičiami septyni iš dešimties įstatymo straipsnių, numatyta rengti naujos redakcijos įstatymą. Premjeras patikino, kad naujos redakcijos įstatyme išliks vienintelis reikalavimas – žemė privalės būti naudojama pagal paskirtį.

Žemė kapui pagal partinį bilietą

Žemė kapui pagal partinį bilietą

Ne kiekvienas miręs tremtinys nusipelno atgulti Ginkūnų kapinėse, tremtinių kapams skirtame plote. Į redakciją paskambinusi Irena Jankevičienė trumpai išdėstė nuoskaudą. Mirus jos vyrui tremtiniui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga nedavė leidimo palaidoti Ginkūnuose esančiame tremtiniams skirtame plote. Argumentas vyras nebuvo minėtų organizacijų narys. K. Jankevičius nepriklausė nei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, nei bendrijai. I. Jankevičienė mena, kad vyras vieną kartą buvo nuėjęs į susirinkimą. Grįžęs buvo kategoriškos nuomonės: “Tremtiniais nekvepia”. Visokių tremtinių nelaidoja Vyrui mirus, I. Jankevičienė įgaliojimą dėl laidotuvių organizavimo parašė individualiai laidojimo įmonei. “Laidotuvių reikalus tvarkančiai moteriai išsakiau velionio valią. Nebuvau girdėjusi, kad ten būtų laidojami ypatingi tremtiniai.

Korupcija apraizgė Lietuvą
|

Korupcija apraizgė Lietuvą

Lietuvoje šią vasarą netrūko politinių skandalų. Vienas ryškesnių – žemėtvarkininkų sklypų skandalas. Buvo atskleista, kad dešimtys šių, taip pat ir kitų pareigūnų, pasinaudodami tarnybine padėtimi, įsigijo po keliolika sklypų savo šeimai, šimtus hektarų žemės gražiausiose Lietuvos vietose. Skandalas, baigęsis žinybos vadovo pakeitimu, kilo dėl sukčių iš ES programos SAPARD lėšų pasisavintų 200 tūkstančių litų. Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius naiviai, bet skandalingai paskelbė karą Kauno kriminaliniam pasauliui. Skandalai sukelia diskusijas. Ne tik apie konkrečius faktus, bet ir apie bendresnius dalykus. Pavyzdžiui, kaip iš viso įmanoma pažaboti korupciją Lietuvoje. Yra žmonių, manančių, kad korupciją galima išnaikinti plečiant bendruomeninę valdininkų kontrolę, apskritai visuomeninį piliečių aktyvumą. Apskritai, įvairių bendruomenių ir kitų visuomeninių organizacijų kūrimasis yra suvokiamas kaip panacėja nuo visų Lietuvos socialinių ligų.