Mėnuo: 2003 rugpjūčio

Lietuvos kinematografininkai

PETRAS ABUKEVIČIUS (1928-1997) Plačiai pasaulyje žinomas lietuvių kino operatorius, režisierius, filmavęs gamtą ne tik Lietuvoje, bet ir Sibire, šiaurėje, Kamčiatkoje. Kūrė filmus Lietuvos, TSRS kino studijose, Japonijos, JAV, Anglijos kino kompanijose. Sukūrė apie 150 filmų. Vieni iš žinomiausių - serialas "Meškutė Nida" (1978-1980, filmas "Juodieji gandrai, elniukai ir Nida" XXIII Niujorko tarptautiniame kino ir televizijos filmų festivalyje apdovanotas sidabro medaliu, 1980), filmai apie vilkus. Yra nufilmavęs ir retų paukščių: rausvąjį kirą, baltąją pelėdą, mažąją gulbę....

Apie parodą „Lietuvos animacijos režisierių ir dailininkų darbai”

Muziejaus paroda (kuratorė – minėto muziejaus Kino skyriaus muziejininkė Živilė Pilipavičienė) – unikali galimybė susipažinti su televizijų ir kino teatrų ignoruojama Lietuvos animatorių kūryba. Eksponuojama 30 dailininkų ir režisierių darbai: eskizai, tūrinės kompozicijos, kompiuteriniai atspaudai ir piešiniai ant celiulioidų, kuriuos klojant vieną ant kito ir sukomponuojamas filmo kadras. Daugelį stenduose pristatomų filmų galima čia pat pasižiūrėti – jie įrašyti vaizdajuostėse, kurios, parodai pasibaigus, liks muziejuje. Muziejaus rinkiniai pasipildys ir N. Valadkevičiūtės, Zenono Tarakevičiaus, studijos „Vilanima” dovanotais darbais....

Faktai iš Lietuvos kino istorijos

Lietuvos kino pradžia siejama su 1909 m., kai JAV lietuvis Antanas Račiūnas nufilmavo gimtinės vaizdus, kad parodytų juos emigratams. Tais pačiais metais kaunietis Vladislavas Starevičius susuko filmą “Prie Nemuno”. 1921 m. Lietuvos kino teatruose pasirodė Feognijaus Dunajevo nufilmuota vietinė kino kronika. Vėliau ją pradėjo kurti Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Alfonsas Žibas, Kazys Lukšys, Ilja Goršeinas ir kt. Nuo 1926 m. ėmė steigtis pirmosios kino mokyklos ir filmų gamybos bendrovės. 1927 m. kino bendrovėje “Lietfilm” buvo sukurtas pirmas 2-3 min. reklaminis vaidybinis filmas “Rūpestingas...

Faktai iš Lietuvos animacijos istorijos

Kadangi sovietmečiu lietuvių profesionaliojo kino apimtis, rūšis ir žanrus diktavo Maskva, daug metų Lietuvos kino studija negaudavo lėšų kurti animacinius filmus. Tačiau animacijos magija buvo tokia patraukli, kad tai vienas, tai kitas entuziastas kūrė individualiai. 1964 kaunietis Zenonas Tarakevičius nupiešė 8 min. trukmės “Vilką ir siuvėją”. Antanas Janauskas 1968 pradėjo filmuką “Mergaitė ir velnias”, 1970 sukūrė “Iniciatyvą”. Lietuvos kino mėgėjų draugijos studijoje Juozas Sakalauskas subūrė grupelę ir pradėjo piešti animacinius filmus priešgaisrinės apsaugos, autoinspekcijos užsakymu. Taip gimė “Ežio namas” (1968), “Telesforas gatvėje” (1970)....

Trumpametražių filmų iš tarptautinio Oberhauseno filmų festivalio dienos

Tarptautinis Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalis yra seniausias pasaulyje tokio pobūdžio festivalis. Jį 1954 m. įkūrė Hilmaras Hoffmanas. Tada fesrivalis vadinosi Vakarų Vokietijos kultūros filmų festivaliu ("Westdeutschen Kulturfilmtage”). 1959 m. pavadinimas pakeistas į Vakarų Vokietijos trumpametražių filmų festivalį ("Westdeutsche Kurzfilmtage”). Nuo 1991- ųjų festivalis vadinamas Tarptautiniu Oberhauzeno trumpametražių filmų festivaliu ("Internationale Kurzfilmtage Oberhausen”). Oberhauzeno festivaliui tenka ypač reikšminga vieta vokiečių kino istorijoje. Būtent 8-ajame festivalyje 1962 m. vasario 28 dieną 26 jauni režisieriai paskelbė Oberhauzeno manifestą, pranešųsį apie Vokietijos kino atgimimą....

Aktorius Saulius Balandis

Kai kurie aktoriai šneka, kad vaidinimas reklamose ir serialuose yra žeminantis darbas. Su šia nuomone visiškai nesutinku. Čia V. Masalskis mėgsta taip pašnekėti. Žinoma, po mano pasirodymo reklamoje, kolegos ir pažįstami porą - trejetą dienų traukė per dantį, bet paskui aprimo. Negyvenu gi vienas, turiu šeimą išlaikyti. Negaliu sėdėti rankų sudėjęs. Lietuva ne ta šalis, kur aktoriai vilki vienuolių abitas ir laukia išganymo. Be to esu įsitikinęs, kad darbas TV, pvz. reklamoje, taip pat reikalauja didelio meistriškumo. Kaip yra aukštoji mada, taip pat...

Pokalbis apie gyvenimą

Ekskursija į filmą: Apgriuvusi salė. Šviesos srovė, suraižoma kolonų, vargais negalais metasi ant būsimų paveikslų. Į antrą gyvenimo pusę įžengęs dailininkas drastiškais potepiais margina drobę. Po akiniais žybsi karštligiškai degantis žvilgsnis. Nudribusios velveto kelnės nusėtos dažų pėdsakais, taip pat kaip ir kiti daiktai dirbtuvėje: viskio taurė, suniurkyti teptukai, kasetinis magnetofonas. Kaip liūto karčiai plaikstosi pusilgiai riešutų spalvos plaukai. Skamba į visą jo buitį įaugusi daina "Whiter shade of pale". Gyvenimą jis mato pagal save. Tai ne žmonės, ne daiktai - tai detalės. Vaizdą...

Kinas Irinos Šilovos akimis

Vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi žymi rusų menotyrininkė, kino kritikė Irina Šilova. Kaip teigė viešnia, į jos paskaitas net ir mažiausiame Gruzijos miestelyje susirenka pilnos salės žmonių. Deja, čia tokio gausaus dėmesio nesulaukta, nors renginys ir buvo reklamuojamas didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose. Lietuvos kino kritikai, pvz., R. Stonkutė, dažnai skundžiasi neturintys kur tobulintis, semtis žinių Lietuvoje, bet jų šis seminaras nesudomino. Auditorijoje sėdėjo vos kelios dešimtys būsimųjų režisierių, daugelis vėlavo, nors paskaita vyko nemokamai....

Autorinis kinas ir jo šiuolaikinės transkripcijos

Autorinis kinas gimė atsitiktinai. To kaltininkai - žmonės, atnešę į kiną savo individualybę. Tai ryškios, ilgai degančios žvaigždės, tokios asmenybės kaip Binuel, Brison, Tarkovskij, Felini. Autoriniame kine svarbu ne tai, ką tu pasakai, atrandi, kokį žanrą pasirenki, bet tai, kokį tu sukuri savitą pasaulį, kuriame keletą valandų vieši žiūrovai. Autorius - tai menininkas, kuriantis pasaulio suvokimą per savo prizmę. Tas kūrinys visada turi praeitį, dabartį ir ateitį. Jis pilnateisiškai egzistuoja šalia realaus pasaulio. Svarbu atskirti autorinį kiną nuo kitų, nes geras kinas -...

Komercinis kinas – kas tai?

Norėdama geriau supažindinti su komercinio kino paslaptimis viešnia kaip pavyzdį pateikė Ameriką - užsieniečių šalį, kurios kine atsispindi visos tautos: aktoriai, režisieriai - visų tautybės gali būti skirtingos. Atvykėliai atsiveža savas kultūras, o Amerikos kinas tampa tuo sietu per kurį visa tai praeina ir lieka tai, kas svarbu visiems žmonėms. Kiekviena tauta žiūrėdama JAV sukurtą kiną ras kažką artima, sava.O svarbiausia - supras ten gvildenamas problemas, turės panašią vertybių skalę, panašiai reikš emocijas. Rusijos kinui komercijos idėjos buvo labai tolimos. Susidaro įspūdis, kad...