Prekybos teisės sąvoka ir turinys
| |

Prekybos teisės sąvoka ir turinys

Teisės šakos: konstitucinė teisė; darbo teisė; civilinė teisė; administracinė teisė; prekybos teisė ir pan.
Teisė dar gali būti skirstoma į: 1.Privatinė – gali būti kaip civilinės teisės sinonimas. Jai priklauso dvi šakos: a) civilinė (reguliuoja turtinius santykius); b) prekybos ar komercinė (jos normos skirtos reguliuoti prekybinius santykius tarp įmonių, įstaigų, organizacijų). 2.Viešoji (kartais naudojama kaip administracinės teisės sinonimas) – reguliuoja santykius tarp valdžios institucijų ir piliečių. Jai priskiriama ir komercinė teisė.
Dabar valstybinė valdžia vis labiau plečia viešąją teisę privatinės (tuo pačiu ir prekybinės) teisės sąskaita.

Perįgaliojimas
| |

Perįgaliojimas

Įgaliotojo duotus įgaliojimus turi atlikti tas asmuo, kuriam jie duoti. Perįgaliojimas galimas dviem atvejais: 1. Jei atstovui tokią teisę suteikia atstovaujamojo duotas įgaliojimas. 2. Jei atstovas dėl susidariusių aplinkybių priverstas perduoti savo įgaliojimus kitam asmeniui, kad apsaugotų įgaliotojo interesus.
Perįgaliojimas t.b. visais atvejais notariškai patvirtintas. Jis negali trukti ilgiau nei įgaliojimas, kurio pagrindu perįgaliojimas duodamas. Įgaliotojas apie tai t.b. informuojamas, t.y. įgaliotinis turi jam pranešti.

Iki sutartiniai santykiai ir jų reikšmė
| |

Iki sutartiniai santykiai ir jų reikšmė

Pasiūlymas ir pasiūlymo priėmimas suformuluojami galutiniame derybų etape. Derybų metu šalys keičiasi informacija. Gali keistis derybų dalyviai. Pradeda žemesnio lygio darbuotojai, kuo arčiau derybų baigtis tuo labiau įsijungia aukštesni valdininkai. Ne visada derybos baigiasi sutarties pasirašymu. Kaip įvertinti derybų padarinius (tuo atveju, jei sutartis nepasirašoma). Pvz. šalis tikisi sudaryti rangos sutartį, nusiperka medžiagas ar išsinuomoja sklypą, tada ir iškyla problemos. Laisvės principas- ar šalys bet kada gali nutraukti derybas. Jei šalis nepagrįstai nutraukia derybas, tai ar turi atlyginti kitos šalies nuostolius. Ar šalys turi elgtis sąžiningai derybų metu, ar gali tuo pačiu metu derėtis su keliais partneriais ir pan.

Apie akceptą
| |

Apie akceptą

Akceptas yra besąlygiškas atsakymas sudaryti sutartį ofertoje nurodytomis sąlygomis. Jei akcepte pakeičiamos ofertos sąlygos, tada jis laikomas nauja oferta. Sutartis pripažįstama sudaryta, kai oferentas gauna akceptą. Taikoma recepcijos teorija. Būna terminuota – akceptą oferentas turi gauti prieš pasibaigiant nurodytam terminui. Pavėluotas akceptas laikomas nauja oferta. Jei akceptas išsiųstas laiku, bet pavėluotai gautas, oferentas turi pranešti akceptantui , kitaip akceptas laikomas gautas laiku. Oferentas gali pranešti akceptantui apie tai, o gali ir nepranešti. Neterminuota oferta. Akceptas t.b. gautas per normaliai tam reikalingą laiką. Konkrečiu atveju tai nustato teismas.

Sutarties aiškinimas
| |

Sutarties aiškinimas

Sutarties pagrindu šalys įgyja teises ir pareigas. Paprastai būna aišku, bet kartais kyla keblumų. Gali būti skirtumų dėl sutarties sąlygų taikymo. Tai neaiškumai, kurie kyla dėl įvairių priežasčių (sąlygų), pvz., ginčo sprendimų būdų klausimai ir t.t. Tos sutarties spragos užpildomos įvairiai, taikant teisės normas, prekybos papročius, sąžiningumo principus ir t.t. Sutartyje gali būti ir dviprasmybių. Jas šalys gali suprasti skirtingai (pas mus draudžiama tik valiuta. Pvz., doleris – JAV, Kanados ir t.t.). Todėl reikia išsiaiškinti tikrąją reikšmę. Gali tekstas skirtis nuo tikrųjų šalies ketinimų. Kuo remtis aiškinant abejotinus turinius: ar tekstu, ar vidiniu šalies ketinimu.

Tariamos ir apsimestinės sutartys
| |

Tariamos ir apsimestinės sutartys

Kada nėra išreiškiama tik vaizduojama, kad sutartis sudaroma, tačiau teisės ir įsipareigojimai neprisiimami. Sutartis negalioja nuo pat sudarymo momento. Apsimestinės sudaromos, kada viena sutartimi siekiama pridengti kitą sutartį. Apsimestine sutartimi pridengiama tikroji sutartis (pvz. vietoj dovanojimo sudaroma pirkimo-pardavimo). Sudaromos, siekiant pažeisti įstatymą.

| |

Konkurencija ir jos reguliavimas LR

Konkurencija turi būti sąžininga. Konkurenciją reglamentuoja LR Konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo pagr. tikslas- saugojama sąžiningos konkurencijos laisvė LR. Reglamentuoja konkurenciją ribojančių ar galinčių riboti institucijų, ūkio subjektų veiklą, nesąžiningus konkurencijos veiksmus, kontrolės pagrindus. Šis įstatymas taikomas visiems ūkio subjektams, nesvarbu, kokia ūkio veikla užsiima. Liečia ir prekybos dalyvių veiksmus. LR Prekybos įstatymo 9 skirsnis – Prekybos konkurencijos ypatybės – čia yra reglamentuotos prekybos dalyvių konkurencijos ypatybės.

Nesąžiningos konkurencijos veiksniai
| |

Nesąžiningos konkurencijos veiksniai

Prekybos įstatyme nurodoma, kad nesąžiningi prekybos konkurentai yra tokie prekybos dalyvių veiksmai, kurie klaidina pirkėjus ir kenkia kitų prekybininkų veiklai ir vardui. Draudžiami konkurencijos veiksniai: pirkti nesąžiningu būdu prekes. Draudžiama prekybos įmonių tarnautojams už tai, kad nesąžiningu būdu teiktų lengvatas kitiems asmenims.
Reklamoje reikia laikytis taisyklių. T.p. draudžiama pabrėžti įmonės nesamą išskirtinumą.

Baudos
| |

Baudos

Už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtim, už koncentracijos įvykdymą, apie kurią būtina pranešti, ūkiniam subjektui skiriama bauda nuo 3000 iki 100 000 Lt. Jei tie pažeidimai padaryti sunkinančiom aplinkybėm gali būti skiriama didesnė bauda, bet neturi viršyti 10% metinių pajamų. Už atliktus nesąžiningus konkrečius veiksmus bauda nuo 1000 iki 30 000 Lt. Gali būti didesnė, bet neviršyti 3% metinių pajamų. Neteisingas nepilnas informacijos pateikimas bauda nuo 1000 iki 10 000 Lt. Už kliudymą pareigūnams atlikti darbą gali būti bauda nuo 3 000 iki 100 000 Lt.