Month: liepos 2003

Turistų turguje galima nusipirkti įvairiausių suvenyrų: pusbrangių akmenų papuošalų, alebastro vazų, faraonų laikų statulėlių kopijų, krokodilų, gyvačių iškamšų, kaljanų, kilimų etc. etc. Ten visa aplinka ganėtinai normali ir nešokiruojanti. Ypač, kai imi nebekreipti dėmesio į nuolat tave kalbinančius pardavėjus, kurie, beje, nors atrodo kaip bomžai, bet su tavimi gali kalbėti kokiom 7-10 kalbų, tik pasakyk, kokią pats moki, iš kur esi. Beje, lietuviškai jie dar nespėjo išmokti… Kas kita – egiptiečių turgus. Mes į jį nuėjome ne atsitiktinai, tiesiog norėjome pasižiūrėti, kas tai per dalykas, kuo paprasti žmonės gyvena. Na, ir pamatėm! Vėl visur tos pačios dulkės ir 10 kartų didesnė nei įprasta Egipte smarvė. Žmonių koncentracija – panašiai kaip mūsų Gariūnuose klestėjimo laikais. Jeigu gali ištverti smarvę, vadinasi gali eiti toliau. Parduodami daugiausiai maisto produktai, prieskoniai. Viskas išdėliota tiesiog ant žemės, kartais nepasivarginant net kokį laikraštį pasitiesti.

Egiptas yra ant senųjų platformų, kurioms 3-2 mln. metų. Tik kai kuriose vietose iškyla senųjų platformų skydai, bei Sinajaus pusiasalis yra baikalinės kalnodaros suformuoto reljefo srityje. Egipte vyrauja 300-2000m. aukščiai. Yra al Kataros įduba(-133m.). Aukščiausia vieta – Katerinos kalnas Sinajaus pusiasalio Pietuose (2637 m.). Šalies Rytuose yra grabenų virtinė. Jie yra prie Afrikos ir Arabijos plokščių ribos. Egipte yra naftos, geležies, apatitų, fosforitų, urano gamtinių išteklių. Egiptas yra atogrąžų ir subtropinėse klimato juostose. Išskyrus mažą Egipto plotą, esantį subtropinėje klimato juostoje, visoje šalyje yra sausa ir karšta. Ypač karšta būna 5-11 mėnesiais, nes saulės spinduliai krinta stačiausiai. O šiaurinėje Egipto dalyje, esančioje subtropinėje klimato juostoje drėgniau būna 11-5 mėnesiais, nes visos klimato juostos tarsi pasislenka link Šiaurės. Tada subtropinėje klimato juostoje vyrauja tropinis klimatas.

Kaip dauguma senovės tautų, egiptiečiai yra politeistai – turi daug dievų. Beveik kiekviena gyvenvietė turi savo dievą. Vėliau iškyla svarbiausių gyvenviečių dievai: Horas, Totas, Hatora, Anubis, Setas ir kiti. Jų atvaizdų randama ant visų šventyklų ir laidojimo paminklų sienų – turi ir žmonių, ir gyvulių, ir gamtos reiškinių bruožų. Keletas dievų yra ypač garbinami: pirmiausia dievas saulė Ra, kuris susijungęs su Amonu, Tėbų dievu avinu, virto Amonu Ra; arba Ozyris, legendinis karalius, kuriam pavydėjo ir kurį nužudė jo brolis Setas. Ozyrio žmona Izidė surenka išmėtytas jo kūno dalis ir padaro pirmąją mumiją. Savo meilės jėga ji grąžina gyvybę Ozyriui, simbolizuojančiam prisikėlimą ir tapusiam mirusiųjų karalystės valdovu. Iš Izidės ir Ozyrio sąjungos gimė dievas Horas.

Senovės Egipto gyventojai dalijasi į labai skirtingas ir uždaras klases. Tokia socialinė struktūra gali būti palyginta su piramide, kurio viršūnėje yra faraonas. Faraonas – tai tikra dievybė, nes jis – dievo Amono Ra sūnus. Jis absoliutus šalies valdovas. Faraonas vadovauja politikai ir administracijai, padedamas vizirio, savo pirmojo ministro, provincijų valdytojų ir tūkstančių valdininkų. Faraonas – taip pat ir kariuomenės vadas. Kaip religijos galva, šventyklas tvarkyti jis patiki žyniams. Faraonui priklauso visos žemės, išskyrus tas, kurias jis perleidžia šventykloms, ir tas, kurias padovanoja aukštiems valdininkams ar kariškiams.

Egiptas – tai pirmiausia upė Nilas. Paskui – siauras derlingas žemės ruožas, iš dviejų pusių suspaustas dykumų, atgrasančių nuo bet kokio bandymo čia įsiveržti. Kontrastų žemė: vanduo, augmenija, smėlis. Nilui, ištekančiam iš lietingų centrinės ir rytinės Afrikos masyvų, reikia nepaprastos jėgos, kad atplukdytų savo vandenis, o su jais ir gyvybę ligi Egipto daugiau negu 6500 kilometrų. Tai ilgiausia upė pasaulyje. Nilas – puikus vandens kelias. Birželio mėnesį Nilo slėnis virsta didžiuliu ežeru. Memfyje vandens lygis pakyla 8 metrus ir nuslūgsta tik spalio mėnesį. Potvynis trunka keturis mėnesius, paskui, nuklojęs krantus derlingu dumblu, tinkamu pasėliams, Nilas grįžta į savo vagą.

Egiptiečiai labai anksti patikęjo gyvenimu po mirties, kitu gyvenimu, dievišku ir laimingu, pažadėtu dar Senosios karalystės laikais faraonui, paskui visiems turtuoliams, galintiems pasistatydinti kapą ir po mirties balzamuotiems. Šitas perėjimas į kitą pomirtinį gyvenimą įmanomas tik tada, kai gyvybinė energija Ka neatsiskiria nuo kūno. Todėl būtina ją išlaikyti kūną mumifikuojant. Numirėlis balzamuojamas ir apvyniojamas juostomis; galva uždengiama nudažyta ar paauksuota pomirtine kauke. Mumijos paruošimas gali trukti iki 70 dienų. Paskui ji paguldoma į sarkofagą – paprastą, dvigubą ar trigubą, nelygu, koks šeimos turtas.