Month: birželio 2003

Buvom jauni – raukšlės mums tada rūpėjo mažiau nei vėjai, prikimšę galvas, suvilioję smegenis: kas degalinėj užsieniečiams pilstė benziną, kas spausdino pirmuosius straipsnius laikraščiuose, kas patyliukais meistravo www puslapius internete, o kas nesėkmingai kurpė poeziją. Rinkomės ten, “Klube”, jauni žmonės – “būsimi menininkai”, nevykėliai – žurnalistai, muzikai, dailininkai, poetai ir jauni režisieriai. Rūkėm tik “lengvuosius” narkotikus, puikiai suprasdami, jog bet kuris “stipresnis” pradžioj, tiesa, suteiks euforiją, tačiau vėliau – proto pragarą ir susvetimėjimą. Gėrėm alų, viskį, degtinę ir tik labai retai vyną. Nes nuo jo kone visus kankino padidėjęs skarndžio rūgštingumas vakarais, o rytais – nemalonus pykinimas. Pliurpėm apie gyvenimo prasmę ir esmę, nuosaikiai bendraudavom, retsykiais paklausydami rimtais veidais beprotiškų sapalionių, o retsykiais ir pirštais pašaipiai pasibaksnodami. Leisdavom nuostabiausią laiką patys sau “Ketvirtadienio klube”, o likęs pasaulis mažai mus tedomino.

Senokai nerašiau tau, mamyt, bet po to, kas įvyko, regis, ir nebuvo jokio reikalo. Nušviesdamos mano bylą, kaip niekad puikiai dirbo visos visuomenės informacijos priemonės, teismo procesą vienodai dažnai transliavo tarptautiniai ir vietiniai TV kanalai, mano interviu bei kaltinančius dokumentus pasiknisus buvo galima rasti internete, o visą likusią informaciją mielai suteiktų mano gerbėjų ir priešų klubai. Kai paskutinįkart juos tikrinau http://www.altavista.com paieškos sistemoje pagal raktinius žodžius: “rasistiniai+išpuoliai”, radau nei daugiau, nei mažiau – apie porą šimtų. Beje, su keliais ir pats nuolat palaikau ryšį – žinai, gyvenant kompiutery, dar ne tokiems marazmams randi laiko.

Na, nebent mano vizitine kortele. Ant kurios virš gana prašmatniai netgi angliškai skambančių mano užimamų pareigų, iškilia tekstūra taip ir užrašytas tas idiotiškas dvinaris mano vardas. Net minėt padorioj kompanijoj nepatogu. Išskyrus tuos atvejus, kai kartais komandiruotas užsienin, užsimanau pajuokaut su viešbučių darbuotojais ar restoranų padavėjomis. Kai išsitraukęs pasą arba Driver’s licence, rimtu veidu pradedu prašyt – priklausomai nuo situacijos – statinės arba ištisos vonios šio “gazuoto” gėrimo tiesiai į savo numerį. Paprastai tokiais vakarais nugalėdavo sveikas humoro jausmas. Taip man ir teko susipažint su galybe įdomiausių žmonių, nemokėti ne tik už išgertą kavą ar suvalgytus priešpiečius, tačiau pridurmui gaut ir šalto šampano butelį su nuoširdžiausiais viešbučio savininko linkėjimais arba – kas žymiai geriau – moteriškų lūpų dažų žyme ant kakliuko. Žinoma, padoriuose viešbučiuose administratorės paprastai būna moteriškos lyties… O padavėjos – dar dažniau.

Taip, aš myliu. Ir dar šiandien tikiuosi Ją pamatyti. Kaip matydavau ligi šiol ir, manau, matysiu dar tūkstančius kartų po to. Taip, rupūs miltai, taip! Aš myliu… Ir negaliu niekaip kitaip apibūdint šio jausmo: jam juk nė nereikia apibūdinimo – ech, mieliausi jūs mano draugai kritikai. Išmetantys įsimylėjėlius iš kasdienių savo polemikų politinėmis ar ekonominėmis temomis, naujų kino filmų ar knygų aptarimų “Ketvirtadienio klube”, pool’o partijų vakarais prie šalto alaus bokalų ar “Manchester United” bei Miunchen “FC Bayern” rungtynių peržiūros. Pamirštantys ir vėl prisimenantys juos skaudžią nevilties ar pagirių valandą, palaikantys bei užjaučiantys – taip, vadinasi, sėdęs – sėdęs.

Ką skaitėme, ko klausėmės, kuo tebegyvename? Trimis poezijos tekstais ar moksliniais diskursais? Ir tuo, ir tuo. Tedovanoja man racionalusis mokslininkų dievas, kad nebraižysiu prof. A.J.Greimo semiotinio kvadrato, jau naudojamo ir šiuolaikinių Biblijos egzegetų, mat per bičiulį filosofą esu gavęs šitokį apreiškimą. Girdi, poetai, nors gyvena trumpai, bet amžinai (t.y., intensyviai, iki pranašiškos mirties), turi dovaną (ir lėtinę žaizdą): ką krauju išprakaituota, išmąstyta filosofija logiškai įrodo (jei įrodo…), poetinės nuojautos blykstė akimirksniu nušviečia, užfiksuoja ir vėl uždengia slėpinio šydu.

Ištekantis pro kamino skylę dangaus jūron. Pamažėl pamažėl tirpstantis ir yrantis. Bobų vasarą ištąsantis po laukus irgi pamiškes nematomus vortinklių mezginėlius. Įšaldomas ir užkonservuojamas vyzdžiuose ir ausų šulinėliuose. Mažas didelį vežimą išverčiantis. Einantis apgraibom, lytimas. Neįmanomas nuskandinti užmarštyje. Priverčiantis lipti sienomis. Sprogdinantis iš vidaus. Neauginantis ir nepjaunantis. Negalandantis. Atsisakantis. Neatsakantis. Atsitraukiantis. Atitraukiamas. Trukdantis. Ištraukiamas iš makšties, blizgantis, dviašmenis. Renovacija. Iš burnos virstantis garas. Kaltų ieškojimas. Nukautų skaičius. Liudytojai ir prisiekusieji. Skaistyklos klerkai. Subordinacija. Pelijantis. Kiaušininkystė. Jūsų rajono ir mūsų rajono šundaktariai. Pažliugęs socialinis veidas. Skambūs imperatyvai. Iškilmingas vėliavų iškėlimas ir jų nuleidimas. Paranoja. Sekantis mano minčių pėdsakais.