Erich Fromm “Meilė tarp tėvų ir vaiko”
|

Erich Fromm “Meilė tarp tėvų ir vaiko”

Kūdikis gimimo metu turėtų jausti mirties baimę, jei mielaširdingas likimas nebūtų apsaugojęs jo nuo visokio nerimo suvokimo: ir dėl atsiskyrimo nuo motinos, ir dėl embrioninės būsenos praradimo. Net ir gimęs kūdikis mažai kuo skiriasi nuo negimusio; jis nepažįsta daiktų, nesuvokia savęs ir pasaulio kaip kažko skirtingo. Jis teigiamai reaguoja į šilumą ir maistą, bet dar neskiria šilumos ir maisto nuo jų šaltinio – motinos. Motina yra šiluma, motina yra maistas, motina yra euforiška pasitenkinimo ir saugumo būsena. Ši būsena, taikant Froido terminą, yra narcisizmas. Išorinė realybė, žmonės ir daiktai, reikšmingi tik tiek, kiek jie patenkina ar slopina vidines kūno būsenas. Tikra yra tik tai, kas jo viduje, o kas išorėje, realu tik jo reikmių požiūriu, bet ne savaime.

Erich Fromm “Meilės objektai”
|

Erich Fromm “Meilės objektai”

Meilė – tai ne ryšys su tam tikru žmogumi; tai yra santykis, charakterio nuostata, lemianti visuminį žmogaus sąryšį su visu pasauliu, taigi ne vien su meilės objektu. Jei asmuo myli tik vieną žmogų ir yra abejingas kitiems, tai bus ne meilė, o simbolinis ryšys, arba išplėstas egoizmas. Vis dėlto dauguma žmonių yra įsitikinę, kad meilėje svarbiausia – objektas, o ne gebėjimas mylėti. Jie net tiki, jog jų meilės stiprumo įrodymas yra tai, kad jie nemyli nieko kito, tik “mylimą” asmenį. Apie šią klaidą mes jau kalbėjome. Kadangi asmuo nesuvokia, kad meilė yra aktyvumas, sielos galia, jis tiki, kad svarbiausia yra rasti tinkamą objektą, o po to viskas eis savaime. Tai gali būti palyginta su žmogumi, kuris norėdamas tapyti nesimoko šio meno, o pareiškia ieškąs tinkamo objekto, kai atras jį, tada puikiai tapys.

Erich Fromm “Meilė ir jos irimas dabartinėje Vakarų visuomenėje”

Erich Fromm “Meilė ir jos irimas dabartinėje Vakarų visuomenėje”

Jei meilė yra brandaus, produktyvaus charakterio galia, tai reiškia, kad individo galia mylėti konkrečioje kultūroje priklauso nuo tos kultūros poveikio eilinio žmogaus charakteriui. Kai kalbame apie meilę šiuolaikinėje Vakarų kultūroje, tai norime išsiaiškinti, ar Vakarų civilizacijos socialinė struktūra ir iš to kylanti dvasia yra palanki meilei. Tai, kad mes to klausiame, jau suponuoja neigiamą atsakymą. Ne vienas objektyviai stebintis mūsų Vakarų gyvenimą suabejos, kad meilė – broliška, motiniška, erotinė – yra gana retas reiškinys ir kad ją dažniausiai pakeičia gausybė pseudomeilės formų, kurios iš tikrųjų tėra tik meilės irimo formos.

Erich Fromm “Meilės praktika”

Erich Fromm “Meilės praktika”

Uždavinys sudėtingėja dar ir dėl to, kad šiandien dauguma žmonių, taigi ir daugelis šios knygos skaitytojų, tikisi nurodymų, “kaip tai daryti pačiam”. Mūsų atveju tai reiškia, kad jie nori būti mokomi, kaip mylėti? Aš bijau, kad kiekvienas taip nusiteikęs labai nusivils paskutiniuoju skyriumi. Meilė yra asmeninis išgyvenimas, kurį kiekvienas gali turėti tik pats ir tik savyje; iš tikrųjų vargu ar atsiras toks, kuris niekada nėra patyręs meilės, bent jos užuomazgos – vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Kalbos apie meilės praktiką, jei ką ir gali, tai tik aptarti prielaidas ir nuostatas, būtinas meilės menui, taip pat įvertinti šių prielaidų ir nuostatų praktiką. Eiti prie tikslo gali tik kiekvienas asmeniškai, kalbos baigiasi, kai žengiamas lemiamas žingsnis. Taigi aš manau, kad diskusija apie nuostatas gali būti naudinga įvaldant šį meną tik tiems, kurie nelaukia “receptų”.

Per anksti užgimusi meilė daužo jaunuolių gyvenimus
|

Per anksti užgimusi meilė daužo jaunuolių gyvenimus

– Norėčiau viską greičiau pamiršti, – vis kartojo su žurnalistais nebenorinti bendrauti Rūta (nepilnametės vardas pakeistas). – O dabar tie teismai, tie tąsymai, žmonių apkalbos. Kartais atrodo, kad nebeištversiu… Trylikametės mergaitės, kurią iš pažiūros greičiau pavadintum simpatiška, gražia mergina, skruostai patvinsta ašaromis. Nors laikas baigia užgydyti slogius prisiminimus, gyvenimas pažeria vis daugiau skaudžių netikėtumų. Neseniai Darius – vaikinas, kurį ji be galo myli, – nuteistas realia 5 metų laisvės atėmimo bausme. Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį apkaltintas 23-ejų metų jaunuolis, skamba labai baisiai. Trumpiau – Darius nuteistas už Rūtos išžaginimą.

Meilė – liga
|

Meilė – liga

Jovitą pažįstami ir artimieji kartais pavadina vieniša moterimi. To ji klaikiai nemėgsta, todėl visada atsikerta: – Aš ne vieniša, o laisva. Greičiausiai taip ir yra. Telefonas jos bute skamba pernelyg dažnai, draugės atvirai kalba, kad Jovitos draugija joms daug įdomesnė nei kitos pramogos, draugų vyrų ji taip pat turi: su vienu – į teatrą, su kitu – šiaip kur nors pasėdėti, apie gyvenimą pasišnekėti. Turbūt yra ir kitų vyrų, ne draugų, tačiau Jovita apie juos nemėgsta pasakoti ir tik retkarčiais ištaria miglotą frazę, pavyzdžiui: – Vyrų turi būti daug, ir kiekvienas turi atlikti savo funkciją…

Šv. Valentino diena
| |

Šv. Valentino diena

Nuo pat Romos imperijos ar dar senesnių laikų vasario 14-oji buvo romantikų šventė. Istorikų nuomone, iš pradžių šventė pagonys. Per ją buvo garbinamas vaisingumo dievas Faunas ir moterų bei vedybinio gyvenimo globėja Junona. Ankstyvieji misionieriai šią šventę įtraukė į krikščioniškąjį kalendorių, tik iki šiol neaišku, kurį šventąjį krikščionys buvo linkę minėti vasario 14-ąją. Valentinai buvo mažiausiai du šventieji ir keletas kankinių. Istorikų nuomone, tai tikriausiai buvo kunigas, kuriam 269 ar 290 metais vasario 14 dieną buvo nukirsta galva. Pasakojama, kad jis išgydė aklą Asterijaus dukterį. Sujaudintas Asterijus iš pagonybės perėjo į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus labai supyko ant Valentino ir įmetė jį į kalėjimą. Ten jį visokiais būdais kankino ir galiausiai jam buvo nukirsta galva. Valentinas drąsiai atlaikė visus kankinimus ir net rašė laiškus kitiems kankinamiems krikščionims, drąsino juos ištverti ir neatsisakyti savo tikėjimo. Tie paguodos laiškai buvo vadinami valentiniais (valentines). O bausmės išvakarėse Valentinas savo išgydytai mergaitei (ją buvo pamilęs) nusiuntė laiškelį, kuriame buvo pasirašyta: “Nuo tavo Valentino”.

| | |

Apie Graikus

Jų pasiekimai: Graikų teatras – suaugusių mokykla, auklėjimo įstaiga. Olimpinės žaidynės – 776 pr. Kr. skirtos dieno Dioniso garbei pagoniška šventė, kai nutraukiami karai, ji tęsiasi ir dabar. Architektūra – šventyklos dievams, skulptūros Skulptoriai mokėjo perduoti jausmus. Amfiteatras – architektūrinis paminklas (labai gera akustika), hipodromai. Filosofai – Sokratas, Platonas, Aristotelis. Istorija – istorijos tėvas Herodas. Religija – politeisinė, jos pavyzdžiu sekė kitos šalys. Antropomorfizmas – dievų sužmoginimas. Politikos mokslas – demokratijos pradžia (Atėnai). Valdžia buvo išskirta V a. pr. Kr. Sparta – karybos menas, karo technika. Karai su Persija, Makedonija. Literatūra (Sofoklis), matematika (Pitagoras), geometrija (Eukritas)

Vilniuje vyks oro balionų šventė, skirta Mindaugo karūnavimo dienai paminėti
|

Vilniuje vyks oro balionų šventė, skirta Mindaugo karūnavimo dienai paminėti

Šių metų liepos 2-6 dienomis Vilniuje šalia Baltojo tilto vyks atviras 11-tasis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas. Jo metu, kaip ir kiekvienais metais, varžysis oreiviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos ir kitų valstybių. Šis renginys bus skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti. Kartu su čempionatu visas dienas prie Baltojo tilto vyks ir 8-oji oro balionų šventė „Padangių gėlės“. Penktadienį dieną nuo 15 val. prasidės pirmasis Lietuvos oro balionų modelių čempionatas, kurio metu į dangų pakils dešimtys įvairiaspalvių oro balionų modelių. Juos gamins ne tik profesionalai, bus leidžiama dalyvauti ir su savo atsineštu oro baliono modeliu. Neturintiems modelių bus leidžiama prisijungti prie modeliuotojų komandų ir taip sudalyvauti čempionate. Šalia Baltojo tilto vyks ir kitų atrakcijų vaikams ir suaugusiems – sumo varžybos, pomidorų mūšiai. Penktadienio vakarą nuo 19 valandos prasidės koncertas, kuriame gros Šarūnas Mačiulis ir grupė „Poliarizuoti Stiklai“, grupė „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“, bei Povilas Meškėla su grupe. Koncertą vainikuos naktinis oro balionų paradas.

| |

Virusas buvo nulaužtas tam, kad jį nukenksminti

Prieš mėnesį buvo pranešta apie naujo kompiuterinio viruso „Fizzer“ pasirodymą internete. Šis „kirminas“ masiškai siuntinėja savo kopijas elektroniniu paštu ir duomenų apsikeitimo programos „KaZaA“ tinklu. „Fizzer“ gali fiksuoti visus klaviatūros klavišų paspaudimus, tokiu būdu fiksuodamas vartotojo įvedamą tekstą, bei turi, taip vadinamą, „trojos“ programą. Be to, šis virusas karts nuo karto susijungia su kūrėjo tinklapiu, esančiu viešame „Geocities“ serveryje, ir atsisiunčia savo atnaujintas versijas. Tuo ir pasinaudojo Didžiosios Britanijos bendrovės IC5 darbuotojai. Jie paskelbė, kad įsilaužė į tinklapį, kurį „Fizzer“ naudoja atsinaujinimui ir pakeitė viruso atnaujinimo programą. Dabar virusas, po apsilankymo tinklapyje, pats pasišalina iš užkrėstų kompiuterių.