Mėnuo: 2003 gegužės

Fizika – elektroniniai žurnalai

ScienceDirect Annals of Physics http://www.sciencedirect.com/science/journal /00034916 Nemokamai galima susipažinti su žurnalų turiniais ir straipsnių referatais. Atomic Data and Nuclear Data Tables http://www.sciencedirect.com/science/journal /0092640X Nemokamai galima susipažinti su žurnalų turiniais ir straipsnių referatais. Journal of Computational Physics http://www.sciencedirect.com/science/journal /00219991 Nemokamai galima susipažinti su žurnalų turiniais ir straipsnių referatais. Journal of Fluids and Structures http://www.sciencedirect.com/science/journal /08899746...

Chemija – elektroniniai žurnalai

Žurnale publikuojami straipsniai apie didelius pasikeitimus, kurie vyksta chemijoje, biochemijoje, molekulinėje ir ląstelių biologijoje. Straipsniai apie proteinų, enzimų, receptorių, karbohidratų, lipidų, nukleininių rūgščių, struktūrų funkcijas ir reguliavimą, genų struktūras, biosintezę, virusus ir t.t. Temos: biologiškai aktyvių molekulių struktūra, funkcija ir reguliacija, genų struktūra ir išraiška, biocheminiai mechanizmai, proteinų biosintezė, membranos struktūros - funkcijos ryšys, bioenergetika ir imunochemija. Elektroninis archyvas nuo 1996 m. Nemokamai galima susipažinti su žurnalų turiniais....

Be lakios vaizduotės organinėje chemijoje nėra ką veikti

Ar gali egzistuoti priešingos konfigūracijos gyvybė Gamta pasirinko dešinio sūkio (P-konfigūracijos) DNR molekules, tačiau chemikas sintetikas tikriausiai jau turi pakankamai priemonių konstruoti ar sintetinti ir kairiojo sūkio molekules? Gal būtent šiuo asimetrišku kairės rankos veidrodiniu atspindžiu pavyktų sukurti naują gyvybės formą? O gal kairiojo sūkio molekulių struktūrų pagrindo gyvybė apskritai neįmanoma? Daugelis vaistų ar kitos medžiagos taip ir gaminamos – tokios formos, kokios nėra gamtoje. Tikintis, kad turės didesnį ar pakankamai didelį poveikį organizmui, kuris serga ir niekas nežino, kokia šio negalavimo molekulių lygio...

Chemijos leidiniai Lietuvoje

Pirmasis Lietuvoje pasirodęs chemijos leidinys buvo Vilniaus universiteto profesoriaus Andriaus Sniadeckio dviejų tomų vadovėlis ''Chemijos pradmenys'' (''Początki chemii''), išleistas 1800 m. Vilniuje (papildomi leidimai - 1807 m., 1817 m.). Vadovėlis aprėpė bendrąją, neorganinę, organinę bei analizinę chemiją. Leidinys skirtas aukštajai mokyklai. Iki tol iš chemijos publikacijų lenkų kalba tebuvo pasirodę vertimų, pertaisymų, trumpų paaiškinimų, bandymų aprašymų. Vadovėlis atitiko to laiko chemijos mokslo lygį. Jau pirmasis leidimas pateikia chemijos mokslo pamatą - A.L.Lavuazjė atradimus. A.Sniadeckis daug prisidėjo kurdamas chemijos nomenklatūrą ir terminus lenkų kalba....

Lietuvos chemija amžių sandūroje

Tokio pavadinimo mokslinė konferencija rugsėjo pabaigoje įvyko Lietuvos mokslų akademijoje. Konferencijos organizatoriai - Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universitetas, Chemijos institutas, “Lietuvos mokslo” redakcija ir Mokslininkų rūmai - pasistengė, kad renginys, vykęs konferencijų ciklo “Mokslas pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį” ribose, sudomintų kuo platesnį chemikų bendruomenės ratą. Tačiau bene labiausiai konferencija gali būti patenkinti chemikai ir ne tiktai chemikai, besidomintys mūsų mokslo istorija: iš vienuolikos pranešimų net trys buvo skirti Lietuvos chemijos ir atskirų jos šakų raidai aptarti, o ir kituose žymią dalį sudarė istorinis ekskursas....

Ar islamas – taikos religija?

Osama bin Ladenas, liūdniausiai pagarsėjęs pasaulio teroristas, musulmonams visur pateikė baisiausią ryšių su visuomene košmarą: rugsėjo 11-ąją kaip islamo paveikslą, įsikūnijimą. Dabar musulmonai turi apibrėžti save santykyje su ta nešlovės diena. Abdulazizas Sachedina, musulmonų mokslininkas iš Virdžinijos universiteto, sakosi neprisimenąs, kada būtų taip nuoširdžiai meldęsis, kad Dievas pasigailėtų musulmonų dėl kaltės už „tokią beprotybę, išlietą ant Niujorko ir Vašingtono... Jaučiau sielvartą ir, ko gero, pirmąkart per visą savo gyvenimą buvau trikdomas minties, kad įvykdžiusieji šį siaubingą terorizmo aktą visai gali būti mano draugai...

Tamsesnioji pusė

Po pradinės islamo kaip taikos religijos pabrėžimo viešumon iškilo antroji interpretacija. Ėmė rastis redakciniai straipsniai, kur į islamą kaip tokį žiūrima ne taip optimistiškai ir kur kas labiau aliarmuojant dėl karingojo islamo užmojo ir gylio. Rašytojas Salmanas Rushdie, dėl kurio ajatola Chomeinis (Khomeini) kadaise išleido įsakymą bausti mirtimi, The New York Times rašė: „Jei tai su islamu neturi nieko bendra, tai kodėl visame pasaulyje vyksta musulmonų demonstracijos paremti Osamai bin Ladenui ir Al Qaedai? Kodėl tie 10 000 kalavijais ir kirviais ginkluotų vyrų...

Rugsėjo 11-oji kaip islamas

Pagaliau yra požiūris, kad rugsėjo 11-oji simbolizuoja tikrąjį, autentišką islamą – supratimas, priimtas Osamos bin Ladeno ir daugelio jo sekėjų. Jo revoliuciniam įkarščiui netrūksta aiškumo. „Nutartis žudyti amerikiečius ir jų sąjungininkus – civilius ir kariškius – yra asmeninė kiekvieno musulmono pareiga, kas tik gali tai padaryti bet kurioje šalyje, kurioje tai įmanoma“, pasakė jis 1998 metų vasarį. Musulmonų ekstremistai iš Bangladešo, Egipto ir Pakistano taip pat pasirašė jo fatvą, pavadintą „Raginimas kilti į džihadą prieš amerikiečius“. Bin Ladenas ABC News žinių laidos rengėjui...

Karingųjų iškilimas

Šios trys interpretacijos kelia gilesnės analizės poreikį. Pirma, turime susigrumti su didžiuliu nepasitenkinimu islamo pasaulyje, tiek dabar, tiek per pastaruosius du šimtmečius. Nuo XIX a. pradžios islame pastebimas vis didėjantis radikalėjimas – ir kaip atsakas į Vakarų kolonializmo paplitimą, ir į musulmonų politinio vyravimo baigtį. Osama bin Ladenas atseka savo radikalizmą nuo gimtosios Saudo Arabijos vahabizmo, judėjimo, kuris prasidėjo nuo reformatoriaus Muhammado ibn ‘Abd al-Wahhabo (1703–1787), islamo įstatymo ir tikėjimo grynumo šalininko. Vahabitai grasino otomanų turkų interesams ir išvien su saudidų dinastija galiausiai...

Interpretuojant džihadą

Kiekviena diskusija apie islamo karingumą galiausiai nukrypsta į du fundamentalius rūpesčius. Pirma, kiek islamizmas (kuris praktikuojamas prievartai atvirų fundamentalistų musulmonų) įsišaknijęs pranašo Mahometo mokyme ir praktikoje? Ar jis išaukštintų Osamo bin Ladeno poelgį? Antra, ar prievartinius mūsų dienų džihadus sankcionuoja Koranas ir ankstyvų musulmonų vadovų veiksmai? Pats pranašas traukė į daugelį karinių mūšių ir galėjo būti negailestingas priešams, net tiems, kurie užsipuolė jį tik žodžiais. Pradinės jo simpatijos žydams ir krikščionims kaip „Knygos tautoms“ užleido vietą šiurkštesniam elgesiui, kai jie nesilaikė islamo....