Month: balandžio 2003

Prielinksnį ant vartojame, reikšdami vietą viršuje, paviršiuje, veiksmo priemonę ir būdą kartu, apytikrę veiksmo linkmę, asmenį, kuriam skiriamas veiksmas. Prielinksnio ant reikalauja veiksmažodžiai bartis, niršti, pykti, rėkti; frazeologizmai griežti dantį, turėti akį. Prielinksniu ant pasakoma kryptis į kokią vietą, jos paviršių. Prielinksnio ant nevartojame su būdvardžiais gabus, -i, geras, -a. Prielinksnio ant nevartokime, reikšdami objektą su būdvardžiais apstus, -i, godus, -i, turtingas, -a.

Prielinksnį apie vartojame, reikšdami objektą, apie kurį vyksta veiksmas, objektą, į kurį krypsta veiksmas, kalbamą, mąstomą daiktą, buvimo apie ką nors vietą, apytikrę veiksmo vietą, apytikrį veiksmo laiką ir kiekį. Nevartotini su prielinksniu apie veiksmažodžiai aiškinti, įsidėmėti, minėti, nagrinėti, nušviesti. Veiksmažodžiai domėtis, įsitikinti, rūpintis, skųstis reikalauja įnagininko, o ne prielinksnio apie. Nevartojame prielinksnio apie su veiksmažodžiais abejoti, diskutuoti, ginčytis, tartis. Vartojame prielinksnį dėl. Nusakant objektą, prielinksnis apie nevartotinas su veiksmažodžiais liudyti, pažymėti, skelbti.

Prielinksnį aplink vartojame, reikšdami daiktą, kurį kas nors supa iš visų pusių, buvimo vietą. Prielinksnis aplink nevartotinas, žymint apytikrę vietą, kalbamą, mąstomą daiktą.

Dėka yra polinksnis, vartotinas po linksniuojamojo žodžio, o ne prieš jį. Polinksnis dėka gali būti vartojamas, kalbant apie žmogų, kurio nuopelnu vyksta kas nors gera. Nevartojame polinksnio dėka, kai kalbame ne apie žmogaus nuopelnus darant ką nors gera. Polinksnis dėka nevartotinas reikšti veiksmo sąlygai, priežasčiai, būdui. Dėka nevartotinas prieš kilmininką kaip prielinksnis arba iš viso nevartotinas.

Prielinksnis dėl vartojamas, reiškiant priežastį ir aktyvaus veiksmo tikslą. Prielinksnis dėl vartojamas papildiniui reikšti su veiksmažodžiais dirbti, susitarti. Prielinksnis dėl netinka su veiksmažodžiais atsiskaityti, gydytis, reaguoti. Prielinksnis dėl nevartotinas su būdvardžiais įdomus, -i, naudingas, -a. Prielinksnis dėl nevartotinas, reiškiant tai, kuo remiantis ar kam veikiant kas nors vyksta.

Prielinksnį į vartojame, reikšdami vietą, į kurią kreipiamas veiksmas, veiksmo linkmę, objektą, į kurį krypsta veiksmas. Prielinksnis į vartojamas, reiškiant tikslą, veiksmo būdą, apytikrį laiką, daiktų lyginimo santykius. Prielinksnis į nevartotinas, reiškiant laiko tarpą, per kurį vyksta, įvyksta arba kartojasi veiksmas. Prielinksnis į nevartotinas, reiškiant objektą, kai valdantysis veiksmažodis reikalauja naudininko ar galininko be prielinksnio.

Prielinksnį iš vartojame, reikšdami vietą, iš kurios vyksta veiksmas arba iš kur kilęs asmuo, būdą, medžiagą, informacijos šaltinį. Prielinksnis iš vartojamas, reiškiant daikto požymį, kitimo santykius, priežastį, išskirtį, laiką. Prielinksnio iš nevartojame su daiktavardžiais nutarimas, pranešimas, protokolas, raštas. Prielinksnio iš nevartokime, reikšdami rūšinę ypatybę, priklausymą, su veiksmažodžiais, valdančiais linksnį be prielinksnio.

1. Link vartojame kaip polinksnį, kuriuo reiškiame kryptį. Nulėkė saulės link ir kelis kartus sklandė aplink ją… 2. Polinksnio link…

Vartojame 1. Prielinksnį nuo vartojame, reikšdami vietą, nuo kurios kas nors daroma, laiko pradžią, būsenos priežastį, paskirtį. Versiu knygų neskaitytų…

1. Prielinksnį pagal vartojame, reikšdami daiktą, vietą, kurios pašaliu judama, buvimą šalia, veikimo pagrindą, motyvą, lyginimą. Važiavome pagal kelio kraštą….