Month: kovo 2003

Naujame projekte numatyta, kokiais atvejais galima naudoti kūrinį ir jį viešai skelbti be autoriaus žinios ir leidimo. Dviem atvejais, kai atgaminama asmeniniais tikslais ir reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje), autoriams bus numatyta teisinga kompensacija. Tai reiškia, kad jie turės teisę į tam tikrą atlyginimą. Mokės tas, kuris teikia mokamas reprografijos paslaugas ir tas, kuris gamina ar importuoja reprografijos įrangą. Atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvų reikalavimus, įstatymo projekte numatyta, kad atgaminant audiovizualinį kūrinį ar fonogramoje įrašytą kūrinį, kūrinio autorius ar jo teisų perėmėjas kartu su atlikėjais ir audiovizualinių kūrinių bei fonogramų gamintojais turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą.

Antrojo “Mystery Shopper” akcijos etapo rezultatai rodo, kad Lietuvoje nelegalią programinę įrangą siūlo tik 6 proc. kompiuterių įranga prekiaujančių pardavėjų, teigia “Microsoft”. Pagal pirmojo etapo duomenis buvo nustatyta, kad 2002 metų pabaigoje nelegalią programinę įrangą siūlė net trečdalis visų mažmenininkų. Akcijos metu studentai parduotuvėse prašė parinkti tokią kompiuterio ir programinės įrangos konfigūraciją, kuri būtų pati pigiausia. Pagal pardavėjų veiksmus buvo išanalizuota, kokia yra reali padėtis, kiek pardavėjų siūlo nelegalią programinę įrangą. “Džiugu, jog padėtis iš esmės keičiasi. Tai tik parodo, kad kovos su piratavimu veiksmų derinimas duoda rezultatų.”

2001 metais Business Software Alliance užsakė ištirti programines įrangos piratavimo apimtis viso pasaulio verslo struktūrose. Tyrimu įrodyta, kad 2000-aisiais: Piratavimo apimtys pasaulyje išaugo iki 37 proc. Dėl piratavimo patirti nuostoliai siekė 11,75 mlrd. USD. Vertinant pagal regionus, pirmauja Rytu Europa, kur piratinė programinė įranga sudaro 63 proc. Visų nuo 1994 metų atliktų tyrimų rezultatai rodė, kad šiame regione piratavimo apimtys didžiausios. Piratavimo apimtys Šiaures Amerikoje sumažėjo nuo 31 proc. 1994 metais iki 25 proc. Piratavimo apimtys Vietname yra 97 proc. Pagal ši rodiklį ši valstybė pralenkė visas kitas tyrime dalyvavusias šalis.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 142 str. numato baudžiamąją atsakomybę už autorystės teisės pasisavinimą:
svetimo literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalies ar išradimo išleidimas arba viešas paskelbimas savo vardu yra – baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba bauda;
literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba išradimo autoriaus privertimas pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisių pasinaudojant tarnybos padėtimi arba grasinant autoriui ar jo artimiesiems smurtu, turto sunaikinimu ar sužalojimu arba kompromituojančių žinių paskelbimu – baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų arba bauda.

Tai kompiuterių kompaktinių diskų (CD-ROM’ų), diskelių bei kartu su kompiuterių programomis platinamų dokumentų arba programų paketų, kurie yra itin panašūs į originalus, gaminimas.
Šiuo metu beveik visa programinė įranga platinama CD-ROM’uose, kurie paprastai yra sidabrinio paviršiaus su originaliais užrašais. Neteisėti kompiuterių programų kompaktiniai diskai atpažįstami labai greitai, nes jų apipavidalinimas labai skiriasi: užrašai būna padaryti ranka, nekokybiškai išspausdinti arba akivaizdžiai nukopijuoti. Kopijuojant programinę įrangą dažnai naudojami įrašomieji kompaktiniai diskai (CD-ROM’ų formato). Jie paprastai būna aukso spalvos, pažymėti kompaktinio disko gamintojo ženklu (“Sony”, “Maxell”, TDK ir pan.)

Tai kompiuterių programų, paprastai įrašytų kompiuterių kompaktiniuose diskuose ( CD-ROM’uose arba diskeliuose), platinimas, neturint autoriaus arba jo teisių perėmėjo leidimo (licencijos). Platintojų (pardavėjų) piratavimas. Tai nelegalaus programinės įrangos naudojimo būdas, kai teisėti kompiuterių programų platintojai arba prekybos agentai kompiuterių programas kopijuoja į diskelius arba į parduodamų naujų kompiuterių kietąjį diską be autoriaus arba jo teisių perėmėjo leidimo.

Tai labiausiai paplitusi ir žalingiausia nelegalaus programinės įrangos naudojimo forma. Galutinio vartotojo piratavimas apima:
– Programinės įrangos atgaminimą bei naudojimą daugiau kompiuterių nei leidžia licencijos. Šiuo atveju pažeidžiama taisyklė 1 programa + 1 licencija = 1 darbo vieta (1 kompiuteris) – Programinės įrangos naudojimą kompiuteriuose neturint licencijų; – Programinės įrangos įdiegimą (atgaminimą) tinkle neturint licencijų.

Tai neteisėtas, neturint autoriaus arba jo teisių perėmėjo leidimo, kompiuterių programų kopijavimas į diskelius, kompaktinius diskus ar kitas priemones ir tokių kompiuterių programų platinimas paštu.

Jo formos gali būti įvairios, įskaitant parduodamų kompiuterių programų reklamas interneto puslapiuose – pokalbių grupėse, naujienų grupėse, aukcionuose. Nelegalus programinės įrangos naudojimas internetu yra sparčiausiai plintanti nelegalaus programinės įrangos naudojimo forma. Taip yra todėl, kad, pirmiausia, visame pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, besinaudojančių interneto paslaugomis. Antra, nesudėtingas naudojimasis interneto paslaugomis skatina įvairių technologijų plėtrą, o drauge tobulėja ir nelegalaus programinės įrangos naudojimo internetu formos. Trečia, ši nelegalaus programinės įrangos naudojimo forma nelaikoma itin rizikinga. Skirtingai nei nelegalią programinę įrangą platinant fiziniu būdu, internetu nelegalios kompiuterių programos į kompiuterius patenka ne iš žmogaus rankų, ir labai dažnai – dėl nežinojimo.