Kalbama, kad protas yra dvejopas. Jis gali būti švarus ir nešvarus. Protas yra švarus, kad jis visiškai laisvasnuo norų ir nešvarus, kad jis sąjungoje su norais. Išlaisvinęs protą nuo tinginystės ir išsiblaškymo, padaręs jį stabiliu, žmogus pasiekia būseną be minčių (amanasika), aukščiausios Samadhi būsenos. Ši būsena ne lunatizmas ir ne idiotizmas, bet sąmoningas proto būvis, laisvas nuo minčių ir nuo norų. Yra esminiai skirtumai tarp lunatiko ir idioto iš vienos pusės ir jogo iš kitos pusės.Pirmieji nežino jokių rūpesčių, antrieji stengiasi jų...
Trečia jogos pakopa yra asana, t.y. - poza. Asana suteikia stabilumą, sveikatą ir lankstumą. Stabili ir maloni poza gimdo protinę pusiausvyrą ir šalina minčių chaotiškumą. Asanos - nėra paprasti gimnastikos pratimai, asanos tai pozos. Tam, kad jas atlikti reikalinga švari, gerai vėdinama patalpa, kilimėlis ir ryžtas. Tuo tarpu kitoms sportinėms sistemoms reikalingos didelės sportinės aikštės ir brangiai kainuojantis inventorius. Asanas galima praktikuoti vienam, nes kūno galūnės suteikia reikiamą svorį ir reikiamą atsvarą. Praktikuojant asanas įgyjamas vikrumas, pusiausvyra, ištvermingumas ir didelis gyvybingumas....
Nijama, tai individualaus elgesio taisyklės, tuo tarpu, kai Jamos įžadai universalūs. Išminčius Patandžali "Joga Sutra" antroje dalyje vadinamoje "Sadhanapadah (apie dvasinę praktiką) išvardina penkias nijamas....
Pavyzdžiui, ūmus noras elgtis grubiai, paskatinti arba atlikti grubius veiksmus tūri būti sulaikytas suvokimu apie žalingų pasekmių neišvengiamumą. Labai dažnai, tokio pobūdžio veiksmai yra žemiškų instinktų pasekmė (tokių, kaip pyktis, godumas arba išankstinis nusistatymas). Galimų pasekmių suvokimas, nepriklausomai nuo mūsų ketinimų, gali padėti išvengti nepageidaujamų veiksmų. Kai žmogus dėmesingas, įsitvirtinęs neprievartoje (Ahimsa), jo akivaizdaoje sumažėja priešiškumo....
Būtina geros savijautos sąlyga yra kūno švara. Tokie geri įpročiai, kaip prausimasis bei maudymasis, apvalo kūną iš išorės, o asanos ir pranajama iš vidaus. Asanų praktika tonizuoja visa kūną, šalina toksinus ir šlakus, susikaupusius organizme dėl nuolaidžiavimo savo silpnybėms. Pranajama valo ir ventiliuoja plaučius prisotindama deguonimi kraują, valo nervus. Bet dar svarbesnis apsivalymas yra proto apsivalymas nuo emocijų nešančių susijaudinimą, tokių kaip neapykanta, įniršis, pyktis, gašlumas, godumas, pasipūtimas ir apgaulė. Dar svarbesnis yra intelekto (budhi) apvalymas nuo nedorovingų minčių. Proto teršalai nuplaunami bhakti...
Ramybė, saiko turėjimas viskame ir būvimas viskuo patenkintu - tai proto būsena. Tarp žmonių kyla nesutarimai dėl rasinės kilmės, religinės priklausomybės, turto ir išsilavinimo. Nesutarimai sukelia nesantaiką, kyla suvokiami ir nesuvokiami konfliktai išderinantys ir stulbinantys žmogų. Tokiose situacijose protas negali tapti vieno kryptingumo (ekagra) ir praranda ramybę. Pasitenkinimo būsena ir ramybė atsiranda tada, kai geismų bei norų vėjas neblaško sielos liepsnos. Jogas neieško tuščios numirėlio ramybės, jam reikalinga žmogiškoji ramybė. Ramybė žmogaus kurio prote stipriai įsitvirtino Dievas....
Žodis "tapas" sudarytas iš žodžio "tap" šaknies. "Tap" reiškia liepsnoti, degti, švytėti, arba karščiuoti. Žodis"tapas" reiškia liepsnojantį veržlumą bet kokiom sąlygom siekiant atitinkamo gyvenimo tikslo. Jis numato apsivalymą, discipliną ir asketizmą. Bet kokį charakterio ugdymo mokslą galima vadinti kaip tapas praktiką. Tapas - tai sąmoningas veržlumas pasiekti galutinę vienybę su Dievybe ir išdeginti visus norus stovinčius šiame kelyje į šį tikslą. Deramas tikslas nušviečia, išvalo ir sudvasina gyvenimą. Be tokio tikslo veikla ir maldos nieko nereiškia. Gyvenimas be tapas panašus į širdį be...
"Sva" reiškia "pats", o "adhjaya" reiškia - mokymą arba išsilavinimą. Išsilavinimas, tai išgavimas iš žmogaus tai, kas geriausia yra žmoguje. Reiškia svadhjaya - tai saviaukla t.y. savarankišką mokymąsi. Svadhjaya skiriasi nuo įprasto mokymo tokio kaip lankymąsi lekcijose kuriose lektorius giriasi savo išprusimu prieš neišmanėlių auditoriją. Kada žmonės apsijungia dėl svadhjaya, tada kalbantis ir besiklausantis vienminčiai, ir paprasčiausiai viena širdis kalba su kita. Taurinančios mintys kylančios svadhjaya metu, prasiskverbia, taip sakant. į žmogaus kraują ir tampa jo gyvenimo ir būties dalimi....
Kantrybės ir žinojimo pagalba jusles reikia pažaboti. Suvaldyti gi protą yra kur kas sunkiau. Išnaudojęs visas savo galimybes ir nepasiekęs sėkmės, žmogus kreipiasi į Dievą, visų galių šaltinį, pagalbos. Šiame etape iškyla bhakti. Bhakti būsenoje protas, intelektas ir valia paklūsta Dievui ir jogas meldžiasi taip: "Aš nežinau, kas man geriausia. Teesie Tavo valia". Kiti žmonės meldžia Dievą įvykdyti arba patenkinti jų norus. Bet Bhakti, tikrosios meilės Dievui būsenoje, nėra vietos teiginiams "aš" ir "mano". Kada teiginių "aš" ir "mano" pojūtis pranyksta, individuali siela...
O vieną dieną, kaimenei patraukus į kitą apylinkę, Dasas nuėjo į mišką, nes buvo užsimanęs medaus pasiieškoti. Nuostabiai mielas jam pasidarė miškas, kai jį pažino, o šitas jam rodės ypač gražus, pro medžių lapiją ir šakas aukso žalčiukais vinguriavo saulės šviesa, ir kaip garsai, paukščių šūksniai, viršūnių kuždesiai, beždžionių riksmai pynėsi ir kryžiavosi, sudarydami iškilnų, švelniai švytintį raizginį, panašų į šviesos žaismą krūmynuose, taip pat ėjo, vijosi ir skirstėsi kvapai, gėlių, medžių, lapų, vandenų, samanų, žvėrių, vaisių, žemės ir puvenų dvelksmai, aitrūs ir...
