Month: vasario 2003

Pilniausiai jogos filosofinę sistemą kūrinyje “Joga sutra” (dar žinoma “Patandžali sutros” vardu) išdėstė Patandžalis maždaug antrame amžiuje pr.m.e. Ši sistema laikoma klasikine jogos sistema. Joga – tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema. Tai savęs pažinimo būdas. Jogos tikslas – individualiai sąmonei susivienyti su kosmine sąmone. Joga – tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas. Jogos mokymą sudaro keletas susijungimo su pasauline dvasia būdų. Tai hatha, radža, krija, karma, džniana, bhakti, laja ir mantra jogos. Hatha jogai priklauso fiziniai ir kvėpavimo pratimai. Krija joga – dorovingumo kelias. Karma joga – veiklos joga, tobulumo viršūnių pasiekimas neegoistiniu, visiems naudingu darbu.

Viena iš pagrindinių sveiko kūno prielaidų (po sveiko maisto) yra lankstus stuburas – tai jaunystės matas. Apatinės nugaros dalies skausmai ir viršutinės nugaros dalies (sprando) bloga savijauta yra dažniausi pagyvenusių žmonių nusiskundimai. Geriausia juos pašalinti paprastais kasdieniniais pratimais. Aišku, nereikai tikėtis skausmų išnykimo akimirksniu – pasiseks tik nuolat ir kasdien mankštinantis. Efektai: Šių pratimų seka pereina stuburu iš apačios į viršų ir paveikia visus stuburo slenkstelius, o energijos centrai “pamaitinami” iš Kundalini srautų. Stuburo fliuidų judėjimas pagyvinamas, o tai padidina psichinės veiklos tyrumą. Padidėja “gyvybingumas”, užtikrinama nugaros skausmų prevencija, sumažinamos įtampos ir išlaikomas jaunas ir lankstus stuburas.

Mes nejaučiame skausmo, kai mąstome (įsigiliname į kokias nors veikas). mąstant nejuntama – skausmas yra fizinis pojūtis. Per jutimus perduodama energija. Tai trancendentinės būsenos pasiekimas – fizinis tapsmas (susiliejimas) energija. Toliau – justi energiją be jokių mąstymo pastangų. Tai jau valios, o ne mąstymo veiksmas. Tada atsaką galima duoti į bet ką. Trancendentinės būsenos pasiekimas yra ne tapsmas vienu su energija, o aptikimas, kad PATYS esame energija (ir ja visada buvome). Praktinis aspektas. Įsisavinkite savi-hipnozę. Daugelio iš skausmų priežastis yra kūno atmintis, kurią galima paveikti pasąmonės veika. Mintis yra labai galinga priemonė. Dažnai skausmas kyla iš stresų, o stresus šalinti galima minties galia.

Visi mes mėgstame pafantazuoti, kokiais nepaprastai norėtume būti ir kokius didžius dalykus nuveikti. Bet kat tosios vizijos taptų realybe, mes turime įgauti tam tikrą energiją. Jogoje mūsų aukščiausiojo potencialo galia vadinama Kundalini. Kai kas ją vadina “kylančiąja dvasia” arba varomąja besivystančia jėga. Neabejoju, kad kartais kiekvieną mūsų “pagauname” netikėtas įkvėpimas, sugebėjimas sudėtingus dalykus atlikti be jokių pastangų ar aiškios nuorodos, kaip toliau turėtume elgtis. Dažnai tai mes pavadiname “patirtimi”. Ir neabejotina, kad daugiausia pasiekia tie, kurie sąmoningai dirba pasirinkta kryptimi daug ir sistemingai. Nuolatinis filosofijos knygų studijavimas, savęs lavinimas ir dvasingumas – labai svarbus pradinis žingsnis.

Kundalini jogos ir meditacijos ištakos Senovės Indijos ir Tibeto rišiai, prieš 50 tūkst. metų atrinkę ir ištobulinę judesius, pozas, garsus ir kvėpavimo pratimus, kurie sutenkia žmogaus kūno ir smegenų dalis, kad galima būtų atlikti tam tikrą veiksmą. Tie šventieji ir slaptieji mokymai Vakarus pasiekė tik 1969-ais, kur juos pristatė jogas Bhadžanas. Nuo tada jie prieinami ne vien išrinktiesiems. Kundalini joga yra priemonė, leidžianti panaudoti žmogaus kūrybinę energiją (šakti) dvasios pakylėjimui, sveikatos sutrikimų gydymui ir kitkam. Kundalini reiškia “susiraitusi” ir įvaizduojama miegančia susirangusia gyvate ties stuburo pagrindu. Pažadinta Kundalini galia kyla, kad susilietų su prana (visatos energija) ir duotų neįprastus pažinimus, jutimus ir galias (siddhis).

Kundalini – mūsų vidinė energija. Tai mūsų sąmonės energija. Tai aukštesniojo Aš pažinimas. Tai begalybės srautas. Tai kosminė energija kiekvieno asmens viduje. Kundalini – mūsų kūrybinė energija. Ji įsivaizduojama kaip prie mūsų nugaros pagrindo mieganti susirangiusi gyvatė. Ji yra mumyse snaudžianti energija išplečianti mūsų pažinimo ribas. Ji yra galybė, kurią visi galime įgyti. Ką pažinsime palietė mūsų Kundalini? Kūrybines galias ir šviesos šaltinį. Ribotą sąveiką su begalybe. Sugebėjimą rasti ryšius su begalinėmis galiomis.

Mums reikia dvasinio saugumo. O jis – mūsų intuicija. Jei mes stengiamės patenkinti savo Ego, mūsų trečioji akis (intuicijos buveinė) neatsivers. Jei suprasime [Ego], tuštuma bus užpildyta intuicija ir mes būsime “pakylėti”. Kai čakros atviros – lengviau pasinaudoti intuicija. Mes ties Vandenio eros slenksčiu (kuri prasidės 2012 m.). Iki to laiko daryk tai, kas dora, džiaukis gyvenimu, tikėk ir leisk Dievui rūpintis tavimi. Prižadinto Ego tikslas yra išmokyti mus įsiklausyti į intuiciją (o ne sekti atsitiktinėmis mintimis, sukeltomis jausmų). Tada “mano valia tampa Dievo valia” ir sužinome, kad “Dievas manyje ir aš Dievuje yra Viena”.

Paraidžiui “kundalini” reiškia “susirangęs” (kaip gyvatė). Klasikinėje hatha jogoje kundalini apibrėžiama kaip nugaros pagrinde susirangiusi gyvatė, kuri, tarsi spyruoklė, gali išsilaisvinti. Tačiau tiksliau ją apibūdinina kūrybinės energijos indo metafora. Tačiau kvaila manyti, kad pakanka tik prisėsti ir sukaupti dėmesį į kundalini (kaip kažkokią išorinę jėgą). Daug naudingiau įsivaizduoti, kad kundalini yra mūsų sąmonės pagrindas, kad kundalini tekant mūsų kūnu įkraunama ir mintis.

Populiari šių dienų filosofija teigia: “viskas yra reliatyvu, kas gerai tau, tas nebūtinai gerai man (ir atvirkščiai). Todėl niekas neturi teisės man nurodinėti ką daryti, nes nėra jokių absoliučių tiesų. Viskas yra reliatyvu.” Tačiau ši iš pirmo žvilgsnio patraukli filosofija turi rimtų trūkumų. Teiginys “Viskas yra reliatyvu” yra absoliutus teiginys. Kaip tada galima teigti, kad viskas yra reliatyvu?

Kasdieniniame gyvenime, mes matome aplink save laimingesnius už mus ir mažiau laimingus žmones. Kai kurie jų elgiasi tinkamai, o kai kurie sukuria problemas. Jeigu mes sugebėsime, nepriklausomai nuo mūsų požiūrio į šiuos žmones bei į jų poelgius, pasidžiaugti kartu su laimingesniaisiais ir atjausti nelaimingesnius, džiūgauti kartu su tais kurie kuria dalykus vertus pasigerėjimo ir likti abejingais kitų klaidoms, tada mūsų protas įgys pusiausvirą.