Mokymo programa skiriama: Lietuvos stambių ir vidutinių įmonių vadovams bei rinkodaros, finansų ir teisės specialistams: dirbantiems su elektroninės, komercijos projektais, siekiantiems pagilinti žinias e-komercijos srityje, norintiems integruoti įmonę į Interneto rinką.
Šiuo metu jau daugelis nesistebi, kai kalbama apie internet teikiamus privalumus, jose naudojamas technologijas ir pan. Vis daugiau žmonių savo veiklą perkelia į internet erdves. Formuojasi ištisos internet bendruomenės, atsiranda bendri kultūriniai, socialiniai, ekonominiai siekiai. Ar tai ne naujos eros, naujos ekonomikos pradžia? Taigi, iškyla nauja sąvoka – internet ekonomika, kurios bendri piniginiai mąstai siekia jau milijardus dolerių, pagrindinės investicijos planuojamos būtent šioje srityje. Žinoma, Lietuvoje gal dabar dar yra vizija, kaip, pvz. pusė ar daugiau bendrojo nacionalinio produkto sudarytų būtent veikla internete, kad Lietuvos įmonės veržtųsi investuoti į elektronines parduotuves ir pan. Tai yra vieni iš informacinės visuomenės formavimo uždavinių – naujų interesų perkėlimas į informacinę veiklą, verslą.
Nors Dot.com bumas šiuo metu yra šiek tiek atslūgęs, tačiau elektroninės komercijos technologijos vis dar atveria plačias verslo galimybes. Kaip jas geriausiai išnaudoti? Nemanykite, kad vos tik sukursite savo įmonės tinklapį internete, Jūsų pelnas ims stebuklingai augti. Pirmas žingsnis, kurį Jūs turite žengti, tai kruopščiai suplanuoti, kokiu būdu pritaikysite technologijas savo kompanijoje. Neužmirškite, kad e-komercijos sprendimą reikia suderinti ir su esamais verslo sprendimais. Navision efektyviai sujungia e-komercijos ir esamo verslo sprendimus. Sistemos pagalba, didinsite pelną, kartu mažindami operacijų savikainą ir pritraukdami į savo verslą naujus pirkėjus ir tiekėjus. Skatindami automatizaciją ir savitarną, sumažinsite bendrąją užsakymo įvykdymo savikainą. Be to, galėsite naudotis svarbiausia verslo ir finansine informacija, kuri leis įdiegti naujus bei pelningus darbo su pirkėjais ir tiekėjais metodus.
2000 m. Lisabonos Europos taryboje buvo užsibrėžta įdiegti aiškią ir prognozuojamą e-verslo teisinę bazę, kuri užtikrintų verslo atstovų ir vartotojų interesus bei sąlygotų nuolatinę e-komercijos plėtrą. Deja, dėl e-verslo globalios prigimties netgi didžiausiai pasaulio rinkai – EB vis dar sunkiai sekasi pažaboti globaliausią žmonijos istorijoje prekyvietę. Pastaruoju metu vienas labiausiai diskutuojamų yra e-verslo apmokestinimo klausimas. Nors pirmieji šios srities tyrimai atlikti ir ES teisės aktų projektai parengti gana anksti, dėl sunkumų derinant tarpvalstybinius interesus prireikė kelerių metų tam, kad ES Taryba 2002 m. vasario 12 d. patvirtintų direktyvą, kuria buvo pakeista ES Šeštoji PVM direktyva 77/388/EEC jos nuostatas pritaikant e-komercijai. Šios direktyvos nuostatas jau kitų metų viduryje turės įgyvendinti visos ES valstybės, todėl Lietuvos e-prekybos atstovai jas įvertinti turėtų jau šiandien.
informacinė visuomenė – tai tokia visuomenė, kurioje visi piliečiai prieina prie žiniu ištekliu ir sugeba pasigaminti relevančią informaciją savo profesinei ir kasdienei veiklai bei aktyviam dalyvavimui visose visuomenės srityse (Kuhlen, 1995). e-komunikacija – bendravimas elektroninėmis priemonėmis: elektroninis paštas, telekonferencijos, pokalbiai internete (chat). e-verslas – apima visu santykiu, susijusiu su tarptautiniu ir nacionaliniu sandoriu sudarymu elektroniniu budu, rušis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, reklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas (sinonimas: e-komercija).
UAB „Gaumina“ turinio valdymo sistema „Building Blox 4 Web“ 2002 m. Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys“ IT kategorijoje buvo įvertinta aukščiausiu – Metų gaminio apdovanojimu. “Šiuo apdovanojimu buvo įvertinta ne tik įmonė ar konkretus produktas – šį apdovanojimą visų pirma reikėtų vertinti kaip stiprėjančios interneto tinklapių kūrimo rinkos įrodymą”, – mano UAB “Gaumina” direktorius Darius Bagdžiūnas. Būdama jauna (pirmieji komerciniai tinklapiai Lietuvoje buvo pradėti kurti 1997 m.) bei maža (rinkos vertė yra apie 2,5 – 3 mln. LTL per metus), interneto tinklapių rinka buvo beveik nepastebima analitikams ir žurnalistams. Pastarieji šiam segmentui skirdavo mažokai dėmesio, klaidingai jį kartais painiodami su IT ar reklamos sektoriais.
Nors el. komercijos pasaulinės apimtys sėkmingai auga, besivystančios ekonomikos valstybėse jos tebėra nereikšmingos. Būtina el. komercijos plėtros šiose valstybėse prielaida – B2B sektoriaus augimas. Tokios išvados skelbiamos UNCTAD parengtoje “El. verslo ir plėtros 2002 metų ataskaitoje”. Šį pirmadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų prekybos ir ekonominės plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaitoje apžvelgiama elektroninio verslo ir plėtros pasaulinė situacija ir prognozės. Taigi, kokios el. komercijos plėtros tendencijos pasaulio regionuose?
Pernai Lenkijoje bendras interneto parduotuvių skaičius sumažėjo, tačiau kainos jose taip pat mažėja, o parduotuvių savininkai optimistiškiau žvelgia į ateitį. Tyrimų kompanijos “I-metria” analitikai apklausė 200-us iš 800-ų pas pietinius kaimynus veikiančių interneto parduotuvių. Per praėjusį ketvirtį Lenkijoje užsidarė 70, o naujai susikūrė tik 20 el. prekyviečių. Dauguma Lenkijos interneto parduotuvių teigė gaunančios pelno ir turinčios nuolatinių klientų (bei skatinančios juos specialiomis rinkodaros priemonėmis).
Įvertinusi sparčiai besikeičiančias verslo sąlygas ir siekdama pagerinti kredito įstaigų teikiamų pinigų pervedimo paslaugų kokybę bei užtikrinti aukštą elektroninių mokėjimo priemonių patikimumo lygį, Finansų ministerija teikia naujos redakcijos LR mokėjimų įstatymo projektą. Jeigu projektui, kurio nuostatos visiškai atitinka ES teisės normas ir Europos centrinio banko bei Tarptautinio atsiskaitymų banko rekomendacijas, pritars Vyriausybė ir Seimas, naujos redakcijos Mokėjimų įstatyme bus nustatyti reikalavimai kredito įstaigoms dėl klientų nurodytų mokėjimo terminų vykdymo ir numatyta jų atsakomybė už kliento nurodymo neįvykdymą, uždelsimą ar klaidingą įvykdymą.
Nuo lapkričio 4 d. Finansų ministerija sudarys galimybę smulkiems investuotojams, neišeinant iš namų ar biurų, saugiai ir pelningai investuoti savo santaupas į Vyriausybės vertybinius popierius. Gyventojai taupymo lakštų gali įsigyti internetu specialioje interneto svetainėje www.vtl.lt. “Šios taupymo lakštų platinimo naujovės labai išplečia jų įsigijimo galimybes, – teigia Finansų ministerijos sekretorė Asta Ungulaitienė. – Be to, Finansų ministerija, įgyvendindama VVP platinimo internetu projektą, aktyviai prisideda prie nacionalinės informacinės visuomenės plėtros, kurios koncepciją yra patvirtinusi Lietuvos Vyriausybė”.