Tinklo adapteris WaveLan, taikomas organizuojant belaidžius tinklus. Įstatomas į ISA-slot. Darbo dažnis 915 MHZ arba 2.4GHz pralaidumas 2 Mbit/s. Koduoja informaciją pagal plačiajuosti signalą, ryšio atstumas 30-250 m pastate ir iki 50 km naudojant išorines antenas. Instaliuojami draiveriai tinklo operacininėms sistemoms NetWare (pradedant 2 ir aukštesne versiją, o taip pat Personal NetWare), Windows(nuo Windows for Workgroups iki Windows NT), OS/2 Warp, LAN Server (nuo 1.3 ir aukščiau), FTP TCP/IP, DEC Pathworks, UNIX, UNIXWARE ir kt. Parduodami komplekte kartu su kambarine antena....
Metodas DSSS leidžia daugiau atlikti, aprūpina dideli stabilumą siaurajuosčiams trukdžiams ir didelis ryšio nuotolis. O FHSS leidžiami žymiai didesnių kompanijų kiekių, ji yra paprastesnė ir pigesnė, bet jos galimybės yra žemesnės. Dar vienas geras FHSS-įrenginių bruožas yra tas, kad skirtingai nuo DSSS kad jie išsaugo darbo našumą plačiajuosčių trukdžių sąlygose. Nors, taip pat, jie patys kuria trukdžius paprastiems siaurajuosčiams įrenginiams.Viena iš svarbiausių blogų savybių yra ryšio nuotolis, dėl kurio į gali veikti tik pastate....
Tiesioginio nuoseklumo (DSSS). Ši metodą galima pavaizduoti tokiu būdų. Visas naudojamas plačiajuostis dažnis į kelių skaičių kanalų hierarchiją pagal standartą 802.11 jų turi būti 11. Kiekvienas informacijos bitas tampa pagal iš anksto nustatyta algoritmą vienas iš 11 “čipų”. Atskiro “čipo” intensyvumas artimas foniniam, nors dėl krūvio perduodamo bito vaizdavime informacijos gavėjo stotyje po dekodavimo pagal atgalini algoritmą atsistato pirmines reikšmes perduoto informacijos bito. Kitos poros gavėjas - siuntėjas gali nauduoti kita algoritmą kodavimo-dekodavimo, be to algoritmų kiekis praktiškai neapribotas....
Kaip buvo aukščiau rašyta, išplaukia logine išvada apie tai, kad PJS leidžia dviem ar daugiau siuntėjams esantiems arti vienas kito dirbti viename dažnio diapazone be trukdžių. Negalima nepažymėti, kad PJS-technologijų plačiam pripažinimui daro įtaka jos nedidelės kainos jas masiškai gaminant. Visos šios technologijos sudėtingumas susideda mikroschemų specializavime, o jų kaina pramoninėje gamyboje nedidelė. Kiti komponentai, įeinantis į PJS technologiją, elektronika ir antenos, dėl mažo perduodamų signalų galingumo tampa pigesni ir paprastesni jos gaminant, negu tie, kurie naudojami siaura juostinėje technologijoje....
Infraraudoni spinduliai ne tik tai turi turėti tiesiogini matomumą, bet ir jautrus oro sąlygoms, todėl ši technologija siūloma nauduoti tik tai pastato viduje. Dvi plačia juostės technologijos (DSSS ir FHSS) siūlomi dviejose dažnio diapozonose: 902-928 ir 2400-2483,5 MHZ. Paskutinis trumpai pažymimas 2.4GHz, ir būtent jis reglamentuoja standartą 802.11. Šis diapazonas daugiau pritraukia, nei 915 MHZ dar ir dėl to kad paskutinis yra perkrautas kitomis ryšio priemonėmis ir todėl rekomenduojamas naudoti pastato viduje. Diapozonas 2,4GHz gali dirbti kaip pastato viduje taip ir aplinkos rajone....
Interneto vystymosi laikais tinklo technologijos leidžia prisijungti prie informacinio kompiuterių pasaulio, kuris gali rastis netikėčiausiose vietose. Viena iš tokių galimybių leidžia tinklai, kurie naudoja radijo ryšį, arba, radijo tinklai. Radijo tinklai perduoda duomenis tais atvejais, kai organizuoti optinio kabelio ar kokio kito kabelio fiziškai neįmanoma, ar turimi ryšio kabeliai nepatenkina vartotojų dėl informacijos greičio perdavimo, arba jų manymų yra ekonomiškai netenkinami. Kompiuterinius tinklus galima padalinti į tris lygius - tai globaliniai ir nacionaliniai tinklai WAN (Wide Area Network), regionaliniai miesto arba rajono (Metropolitan...
Absoliučiai didžiausias pasaulyje kompiuterinis tinklas yra Internet, kurio abonentais yra per 50 milijonų abonentų visame pasaulyje. Lietuvoje 10000 gyventojų tenka 5 kompiuteriai, prijungti prie Internet’o. Latvijoje šis skaičius yra 23, Estijoje - 55. Kalbant apie Internet’ą, dažniausiai turimi galvoje ne visi kompiuteriniai tinklai. Tačiau Internet’o apibrėžimas yra ne vienareikšmis. Pvz. Internet’ui paprastai nepriskiroiami komerciniai tinklai, t.y. ta dalis pasaulio kompiuterių tinklo, kurioje informacija ir kitos paslaugos perkamos ir pasrduodamos. Tai lyg ir biblioteka, kurioje skaitytojo mokestis priklauso nuo perskaitytų (arba pasineštų namo) knygų...
Šį tinklą sudaro mažesnių (vietinių) tinklų visuma. Vietiniai tinklai (toliau jie vadinami globaliojo tinlko sistemomis) tarpusavyje gali skirtis technine bei programine įranga. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodą informacijos supratimą visose tinklo sistemose. Du nutolę vartotojai gali bendrauti dviem būdais: persiųsti informaciją tiesiogiai sujungtomis fizinio ryšio grandinėmis arba perduodami ją atskiromis porcijomis per tarpines tinklo sistemas. Pagal tai globalieji tinklai skirstomi į komutuojamųjų grandinių tinklus (Circuit Switched Networks) ir komutuojamųjų paketų tinklus (Packet Switched Networks)....
Tokio tinklo magistralėje kiekvienas kompiuteris yra įjungtas taip, kad galėtų ne tik siųsti ir priimti jam skirtą informaciją, bet ir retransliuoti toliau tą jos dalį, kuri adresuota ne jam. Tam, kad, dugedus kuriam nors kompiuteriui, žiedinis ryšys nenutrūktų, retranslaivimo stiprintuvai paprastai atskiriami nuo paties kompiuterio. Paprasčiausiu atveju žiediniame tinkle būtų galima dirbti “tuščio lango” būdu. Tačiau tik tol, kol kuris nors siuntėjas apsirikęs nurodys tinkle nesančio gavėjo adresą. Tuomet informacija keliaus ratu - kiekvienas kompiuteris ją vis perdavinės sekančiam. Šis atvejis rodo, kad...
Dauguma vietinių tinklų yra magistraliniai arba žiediniai. Visi magistralinio tinklo kompiuteriai sujungiami viena magistrale - susuktų laidų pora, koaksialiniu arba optiniu kabeliu. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija. Galimi du kompiuterio prijungimo prie magidtralės būdai: centralizuotas ir laisvas. Pirmuoju būdu, kuris yra tipiškas vietiniams tinklams, vienas tinklo kompiuteris išskiriamas kaip vedantysis (boss computer), kuris pagal nustatytą algoritmą sprendžia ir duoda nurodymus, kada ir kas gali jungtis prie magistralės....
