Mėnuo: 2001 spalio

Vėlinės

Vėlinės
Vėlinės – mirusiųjų šventė. Gyvieji eina į kapines mirusiųjų aplankyti, o prietaringi žmonės tiki, jog mirusieji ateina pas gyvuosius. Žmonėse ir šiandien galime išgirsti šiurpiausių pasakojimų apie numirėlių apsilankymą pas gyvuosius. Gal nieko kito žmonės taip nebijo kaip numirėlių. Taip jau yra nuo seniausių laikų. Turbūt dėl to toks stiprus mirusiųjų garbinimo kultas. Vėlinių kilmė siejama su lietuvių tikėjimu, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri paskui bendrauja su gyvaisiais, juos lanko. Vėlių garbei rengiamos šventės tradicija siekia pagonybės laikus. Ji būna...

Ten šviečia laimės ženklas

Ar svetainės kampe tebestovi senutėlė, liaudiškais ornamentais išdabinta močiutės skrynia? Jei taip – jums pasisekė, jokiu būdu jos neišmeskite! Anot torsinių laukų tyrinėtojų, ji – tikrų tikriausias namų donoras, be paliovos jūsų būstui spinduliuojantis gyvybinę energiją, sėkmę ir išmintį. JAV pasaulio etnokultūros specialistai kartu su parapsichologais nustatė, kad iš protėvių paveldėti, savų kraštų simboliais išpuošti daiktai veikia palankiausiai. „Mūsų močiutės, „kryželiu" (jo torsinis efektas itin stiprus) siuvinėjusios ant marškinių bei staltiesėlių etnografines rūteles, žirgelius bei lelijas, Saulės simboliais, žirgelio ar pagonių kryžiaus ženklu...

Japonija – ne tik žydinčių sakurų ir robotų kraštas

Japonijos fenomenas, regis, iki šiol yra sunkiai suvokiamas pasauliui, bet nuo to dėmesys ir domėjimasis tik didėja. Tas dėmesys pirmiausia krypsta į žmones. Ne veltui sakoma, kad norint turėti Japonijos ekonomiką pirmiausia reikia būti japonu. Šalyje šiandien gyvena 127 mln. žmonių. Be to, apie 1 mln. japonų gyvena užsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitų tautų išsiskiria keletu ypatybių. Pirmiausia - nacionaline sudėtimi. Japonai sudaro net 99 proc. visų šalies gyventojų. Dažnai jie save vadina dar ir Jamato žmonėmis, apeliuodami į Jamato lygumų, besitęsiančių...

Lietuva ir Lenkija nori keistis archyviniais dokumentais

Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba nagrinės galimybę keistis originaliais archyviniais dokumentais. Toks sprendimas yra įtvirtintas Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupės pasirašytame protokole. Kaip pranešė Kultūros ministerija, ekspertų grupė Vilniuje posėdžiavo nuo pirmadienio iki trečiadienio.Tai jau antrasis grupės posėdis, pirmasis vyko šių metų pradžioje Varšuvoje. Kaip BNS sakė kultūros viceministrė, Lietuvos delegacijos vadovė Ina Marčiulionytė, tokios galimybės reikalingos tam, kad Lietuvos ir Lenkijos archyvarai galėtų pasikeisti archyviniais dokumentais, kurie saugomi vienoje šalyje, tačiau yra svarbesni ir labiau...